2020-04-08

B. Ropė. ES nerems atominės energetikos plėtros, hidraulinis ardymas – be perspektyvos

Strasbūre įvyko balsavimas dėl Europos energetikos sąjungos kūrimo, kuriame atsiskleidė parlamentarų pozicijos Lietuvos piliečiams ypač aktualiais atominės energetikos ir skalūnų angliavandenilių išgavimo klausimais.

Nors atominė energetika dar nemenkai daliai Europos Parlamento narių atrodo vienas tinkamiausių būdų kovoti su klimato kaita, vis dėlto norinčiųjų šią šaką remti naudojant ES finansus gretos stipriai retėja.

Tą liudija balsavimo rezultatai, kurių metu nepritarta idėjai remti branduolinę energetiką ES finansiniais mechanizmais arba teikti ES finansų įstaigų paramą. Akivaizdu, kad politikai daug palankiau vertina alternatyvios energetikos perspektyvą ir pritaria europinėms investicijoms būtent į šią šaką. Džiaugiuosi, kad šis balsavimas, kaip ir daugelio kitų su atsinaujinančiais energijos ištekliais susijusių nuostatų įtvirtinimas aiškiai nubrėžia kryptį ir Lietuvai, jei iš tiesų siekiame užsitikrinti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos. Tokia Europos Parlamento pozicija artima nuoseklioms žaliųjų nuostatoms atsinaujinančios energetikos plėtros atžvilgiu. Juk Lietuva turi visas sąlygas net gi tapti žaliosios elektros energijos eksportuotoja.

Ne mažiau svarbu, jog Europos Parlamento dauguma pagaliau pripažino, kad hidraulinio ardymo technologijos naudojimas nėra tvarus būdas kovoti su klimato kaita. Balsuodami parlamentarai aiškiai įvardino būtinybę atsižvelgti į visuomenės susirūpinimą dėl šios technologijos naudojimo. Pritarta, kad bet kokia hidraulinio ardymo veikla turėtų atitikti aukščiausius klimato, aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos standartus. Tokią Europos Parlamento nuostatą ypač pabrėžiu Lietuvos valdžios atstovams, kurių daugumai visuomenės nuogąstavimai iki šiol nebuvo svarbūs, o aplinkosaugos standartai mažinti siekiant tariamos finansinės naudos.

Apmaudu, kad Europos Parlamentas nepritarė siūlymui paskelbti hidraulinio ardymo technologijai moratoriumą, argumentuojant tuo, jog energijos rūšių derinio nustatymas, visų pirma, priklauso valstybių narių kompetencijai. Tačiau po Paryžiaus klimato kaitos konferencijos tapo akivaizdu, kad iškastinio kuro era eina į pabaigą, užleisdama kelią atsinaujinantiems šaltiniams.

Beje, didžiausias mūsų, žaliųjų, laimėjimas – tai suteiktas prioritetas energijos vartojimo efektyvumo didinimui. Europos Komisiją paraginome parengti 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo scenarijų, kuriuo energijos vartojimas būtų sumažintas 40 proc. Tai ne tik rodo, kad Europos Parlamento nariai yra žymiai ambicingesni už šalių narių vadovus, kurie siūlė 27 proc. ribą, tačiau ir suteikia perspektyvą pokyčiams šioje srityje.

Europos Parlamentas vaidina ypatingai svarbų vaidmenį svarstant ES biudžetą. Jei bus siekiama stipriai sumažinti energijos vartojimą, turėtų daugėti ES lėšų, pavyzdžiui, renovacijai, be to, bus išlaikomi aukšti naujų pastatų energijos efektyvumo reikalavimai.

Šie pokyčiai ypač naudingi Lietuvai, kurioje renovacija vis dar neįgauna reikiamo pagreičio. Taip pat tai leistų apsisaugoti nuo situacijų, kai ima trūkti lėšų užtikrinant pradėtų projektų finansavimą.

 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Naudinga

Menas & Kultūra

Menai | Filmai | Užsienyje

Dievas & Visata

Gyvūnai | Gamta | Visata | Žmogus

Sodininkystė

Pavyzdžiai | Patarimai

Maistas

Receptai  | Šalys virtuvėje

Orai Vilniuje

Orai Klaipėdoje

Rekomenduojame