2017-09-24

Specialistas: Astravo atominė – tiksinti ekologinė bomba

Vilniaus kaimynystėje statoma Astravo atominė elektrinė be geriamo vandens gali palikti ne tik Vilnių, bet ir kitus Neries upės baseine esančius Lietuvos miestus. Aušinimui planuojamas naudoti Neries vanduo bus sugrąžintas į upę ir per laiką infiltruosis į požeminius geriamojo vandens horizontus. Atsiranda didžiulė taršos rizika mūsų vandenvietėms, rašoma pranešime spaudai.

„Tai būtų tikra tragedija, tačiau toks scenarijus yra visai realus, kai vos ne kasdien girdime apie nerimą keliančius incidentus Astravo atominės elektrinės statybvietėje, nieko tikro nežinome nei apie ten naudojamas technologijas, nei apie jų patikimumą“, – sako Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidentas Bronius Miežutavičius.

Jo teigimu, net nereikia, kad atominėje elektrinėje įvyktų avarija. Grėsmę kelia jau pats faktas, kad reaktoriaus aušinimui bus naudojamas Neries vanduo ir, jei elektrinė bus netinkamai eksploatuojama, į upę sugrąžintas radioaktyviais elementais užterštas vanduo, tekėdamas Nerimi per Lietuvą, iš upės vagos infiltruosis į požeminius sluoksnius ir pavojingomis medžiagomis pirmiausia užterš Vilniaus ir jo regiono požeminio vandens baseiną, o vėliau ir kitų Neries bei Nemuno baseinų vandenvietes.

„Išmetimai gali būti nedideli, iš karto poveikio net ir nepajusime, tačiau per laiką tai gali tapti tikra ekologine bomba mūsų vaikams ir anūkams“, – sako B. Miežutavičius, prisimindamas dar neseną įvykį pačiame Vilniuje, kai šalia Vingio parko dar veikė suvirinimo aparatus gaminusi „Velgos“ gamykla.

Tuomet, maždaug prieš penkiolika metų, tikrinant vandens mėginius iš geriamojo vandens monitoringui skirtų gręžinių, buvo nustatyta, kad savo geriausiomis geriamojo vandens charakteristikomis garsėjančioje Vilniaus Vingio parko vandenvietėje geriamas vanduo nebeatitinka reikalavimų ir yra užterštas pavojingomis cheminėmis medžiagomis. Paaiškėjo, kad ilgus metus gamyklos teritorija buvo teršiama įvairiausiomis cheminėmis medžiagomis.

Konkretaus taršos šaltinio nustatyti nepavyko, tačiau teko atsisakyti kelių giluminių gręžinių, patekusių į užterštą vandenvietės zoną. Tai ne vienintelis pavyzdys Vilniuje, kai dėl nekontroliuojamos sovietinės pramonės įmonių veiklos buvo užteršiamos ištisos vandenviečių teritorijos ir geriamojo vandens tiekimas iš užterštų vandenviečių būdavo nutraukiamas.

Pasak B. Miežutavičiaus, tai yra labai jautrūs ekologiniai klausimai, kadangi vanduo iš paviršinių sluoksnių į požeminius, iš kurių imamas geriamas vanduo, infiltruojasi ne vienerius metus, o cheminės ir radioaktyviosios medžiagos, praeidamos natūralų požeminį filtrą į vandeningus horizontus, neišsiskaido, neištirpsta ir nesuskyla. Todėl galimos taršos mąstai ir atsiradimo laikas sunkiai prognozuojami.

„Žinant, kad beveik visi vilniečiai geriamuoju vandeniu aprūpinami iš vandenviečių, pastatytų Neries slėnyje, o gręžiniai yra gana negilūs ir siekia maždaug 45-75 metrus, yra labai svarbu užtikrinti, kad Neries vanduo būtų apsaugotas. Jei vandenvietės būtų užterštos, vandens vilniečiams tektų ieškotis iš Merkio, Vilnelės ir Vokės upių baseinų vandenviečių. O tai – labai sudėtinga ir brangu“, – situaciją komentuoja B. Miežutavičius.

 

 

Panašūs straipsniai:

Naudinga

Menas & Kultūra

Menai | Filmai | Užsienyje

Dievas & Visata

Gyvūnai | Gamta | Visata | Žmogus

Sodininkystė

Pavyzdžiai | Patarimai

Maistas

Receptai  | Šalys virtuvėje

Orai Vilniuje

Orai Klaipėdoje

Rekomenduojame