2020-09-29

Žiedais ima puoštis gelsvažiedis tulpmedis

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas Kaune lankytojus vilioja nuostabiu reginiu – kviečia pasigrožėti įspūdingais vieno seniausių Lietuvoje gelsvažiedžio tulpmedžio (Liriodendron tulipifera) žiedais.  

„VDU Botanikos sode augantis tulpmedis buvo išaugintas iš sėklų, surinktų Veliuonos parke 1950 m. Analizuojant jo fenologinius duomenis, vėliausia žydėjimo data yra birželio pabaiga–liepos pradžia. Anksčiausia tulpmedis yra pradėjęs žydėti birželio 4 d.

Šio medžio žydėjimo laikas skiriasi: gali žydėti tik porą savaičių, o štai 2015 metais žydėjo beveik du mėnesius. Priklauso, kokie orai: augalui irgi reikia pailsėti“, – sako VDU Botanikos sodo Dendrologijos ir fitopatologijos mokslo sektoriaus vyresn. specialistė Jolanta Šabūnaitė. 

Tulpmedžiai yra kilę iš Šiaurės Amerikos ir paplitę rytinėje šio žemyno dalyje. „Tulpmedžiu jie praminti todėl, kad vasaros pradžioje pražysta didžiuliais geltonais žiedais, kurie savo išvaizda primena tulpę. Tačiau genetiškai su tulpėmis šis augalas neturi nieko bendro. Ypatingi ir šio medžio lapai. Jie primena smuiką – todėl Amerikoje gelsvažiedis tulpmedis dar vadinamas „smuiko medžiu“, – sako J. Šabūnaitė.

Gelsvažiedžiai tulpmedžiai gyvena ilgai – iki 400–500 metų. Savaiminio paplitimo areale vieni aukščiausių medžių, užauga iki 60 m aukščio, o kamieno skersmuo siekia 3 m. Šie augalai yra labai atsparūs kenkėjams ir ligoms. Jų mediena balsva, žalsva ar rusva, su branduoliu, minkšta.

Naudojama stalių darbams, muzikos instrumentams, fanerai, popieriui gaminti. Iš storų kamienų vietinės indėnų gentys bei pirmieji europiečių kolonistai gamindavosi kanojas.

Tulpmedžio sodinukų galima įsigyti VDU Botanikos sodo medelyne.

 

Indrė Sekevičienė

VDU Botanikos sodas

 

Panašūs straipsniai:

Naudinga

Menas & Kultūra

Menai | Filmai | Užsienyje

Dievas & Visata

Gyvūnai | Gamta | Visata | Žmogus

Sodininkystė

Pavyzdžiai | Patarimai

Maistas

Receptai  | Šalys virtuvėje

Orai Vilniuje

Orai Klaipėdoje

Rekomenduojame