2017-11-19

Rapsų aliejus spaudžiamas iš Europinių rapsų be GMO

Ūkininkas Andrius Vaičaitis savo auginamus augalus švelniai vadina „rapsiukais“. Galbūt todėl jo žieminiai rapsai ištveria žiemos šalčius ir pavasarį sprogsta ryškiai geltonais žiedais, kaip ir daugelyje kitų Europos šalių ūkininkų laukuose. Mokslininkai pabrėžia, jog neturėtume „nurašyti“ rapsų ir iš jų spaudžiamo aliejaus – šio produkto kokybė turbūt yra viena geriausių Europoje dėl švaraus dirvožemio, ir – sunku patikėti – atšiauresnių klimato sąlygų.

Svarbiausias rūpestis – paruošti rapsus žiemai

„Rapsiuką pirmiausia reikia laiku pasėti. Sėjimo terminas svyruoja rugpjūčio10 - 25 dienomis.

Kita vertus, pernai pasėjau rugsėjo pirmąją, ir rapsai visai gerai žiemojo bei davė neblogą derlių. Nors krašte visi skundėsi, kad žieminiai rapsai iššalo“, – prisiminė rapsus auginantis ūkininkas A.Vaičaitis.

Kalbėdamas apie šio augalo priežiūrą jis savo augalus palygina su vaikais. „Rapsiukui patinka, kad jį vis apžiūrėtum: ar nepuola kokios kirmėlės, ar jam netrūksta kokių mikroelementų.

Jį reikia pagloboti – tačiau paskui jis už tą globą atsidėkoja. Žinoma, jei pasėsite į gerą žemę, gerais metais – galima galvos labai nesukti. Tačiau jei sausesnis metas – jam trūksta medžiagų, o jei drėgniau – rapsas prieš žiemą perauga.

Todėl mes, ūkininkai, naudojame tam tikrus augimo reguliatorius. Šie preparatai stabdo žaliosios masės – lapų augimą, o skatina šaknies vystymąsi“, – paaiškino pašnekovas. Rapsų augintojo teigimu, svarbiausia ūkininkų užduotis – kad augalas prieš žiemą neperaugtų, jo šaknis netrūktų ir neįsimestų puvinys.

„Peraugęs augalas prieš žiemą prikaupia daugiau vandens, nei cukraus. Cukrus suteikia augalui stiprumo, o vanduo pašalus tą šaknį plešia, perskelia. Tada pavasariop ji pasigauna puvinį ir didesnė dalis derliaus žūsta.

Taigi naudojame mikroelementus, trąšas, kad pasiektume tinkamą rapso dydį žiemojimui“, – paaiškino rapsų augintojas. Pastaruoju metu mūsų krašto žiemos krėtė pokštus: čia – pliusinė temperatūra, čia – minus 15 laipsnių šalčio.

Ar žiemoti pritaikyti rapsai lengvai pakelia tokius temperatūros šuolius ir nuopolius? „Prieš gamtą nepašoksi. Rudenį dar gali jiems padėti pasiruošti žiemai – o paskui jau viskas priklauso nuo Aukščiausiojo malonės“, – atsidūsta A.Vaičaitis.

Užėjus šalčiams rapsai arba iššąla, arba atsilaiko. Atsigavę po žiemos rapsai kartais pražysta jau balandžio mėnesį, esant vėsesniems orams – gegužės pradžioje.

Europos Sąjungoje užaugintų maistinių rapsų aliejus yra be GMO

Paklaustas apie GMO rapsus A.Vaičaitis sako, kad į gamtos procesus geriau nesikišti, juolab, kad tai draudžia ir įstatymai.

Net ir dėl trąšų, kuriomis rapsai purškiami, augintojus aktyviai kontroliuoja Augalų apsaugos tarnyba.

Riebalų mokslo ir technologijų specialistė doc. dr. Dainora Gruzdienė teigė, jog vidurio Lietuvos žemumoje bei Nemuno žemupyje paplitę tokio tipo dirvožemiai, kuriuose rapsai dera geriausiai.

Todėl ir ūkininkai šiuose kraštuose juos gausiai augina. Mokslininkė patikino, kad Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, GMO maistiniai rapsai neauginami. „Galime teigti, kad šiame dirvožemyje užaugintų rapsų sėklų aliejus yra vienas švariausių Europoje, ypač – šalto spaudimo aliejus, kurį rinkai tiekia ūkininkai“, – pabrėžė docentė.

Taip yra todėl, jog dirvožemis, pagal švino ir kitų kenksmingų cheminių elementų koncentraciją yra vienas švariausių. Jei sunkiųjų metalų buvo dirvožemyje – jų bus ir išspaustame aliejuje.

Neįvertintas vietinis produktas

Mokslininkė piktinasi, jog rapsų aliejus nepagrįstai šmeižiamas, o žmonės tiki įvairiais gandais. Baiminamasi, kad šiame aliejuje yra eruko rūgšties, nors mūsų šalyje maistui naudojama „00“ rapsų sėklų veislė.

Tokiuose rapsuose šios rūgšties kiekis nesiekia 1% (norma – ne daugiau kaip 2 %). Laukiniame rapse eruko rūgšties koncentracija siekia 66 %, tačiau Lietuvoje auginamas tik maistinis rapsas, kuriame rūgšties kiekis griežtai reglamentuojamas pagal Europos Sąjungos reikalavimus.

Rapsų aliejus turi unikalią riebalų rūgščių kompoziciją: oleino (omega 9) – 66%, linolo (omega 6) – 20 % ir alfa-linoleno (omega 3) – 10 %. Nepakeičiamųjų riebalų rūgščių (omega 3 ir omega 6) tarpusavio santykis jame yra optimalus mitybos požiūriu.

Šias rūgštis žmogui būtina gauti su maistu. „Rapsų aliejaus kokybė priklauso nuo sėklų tinkamumo, laikymo sąlygų, gavimo būdo, rafinavimo technologijos, cheminės sudėties, išsaugotų biologiškai aktyvių medžiagų.

Sakoma, kad kuo šiauriau tuo geresnė kokybė tiek rapsų, tiek sėmenų“, – pabrėžė doc. dr. Dainora Gruzdienė.

Taigi rapsai – viena iš nedaugelio kultūrų, kuri, žnaiboma šalčio ir lankstoma žvarbių vėjų savyje sukaupia naudingų maisto medžiagų puokštę.

Ir nors žavimės šiltuosiuose kraštuose subrendusiu alyvuogių, sezamo sėklų ar riešutų aliejumi, čia pat užaugęs rapsas šiems aliejams niekuo nenusileidžia, o dar ir saugo mums naudingas riebalų rūgštis bei kitas biologiškai aktyvias medžiagas.

 

 

 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Naudinga

Menas & Kultūra

Menai | Filmai | Užsienyje

Dievas & Visata

Gyvūnai | Gamta | Visata | Žmogus

Sodininkystė

Pavyzdžiai | Patarimai

Maistas

Receptai  | Šalys virtuvėje

Orai Vilniuje

Orai Klaipėdoje

Rekomenduojame