2017-09-24

Vaikų pasaulis ir ekologija – nesuderinami dalykai?

Vaikai visame pasaulyje siekia gyventi švarioje aplinkoje. Bręsdami jie pradeda kreipti dėmesį į aplinkosaugos problemas ir kokius žingsnius daro suaugusieji, kad jas spręstų. Taigi koks yra suaugusiųjų vaidmuo ugdant vaiko suvokimą apie ekologiją? Kaip su vaikais kalbėtis apie taršą, planetos saugojimą ar ekologiją?

Domėjimasis ekologija – iš vaikystės patirties

 
Daugelis pedagogų siekia ištirti, kaip plėtojasi vaikų žinios apie taršą, planetos saugojimą ir ekologiją.
 
Manoma, jog šių problemų suvokimas vystosi taip pat kaip bet kokios kitos problemos suvokimas.
 
Nors ankstyva vaiko patirtis galėtų paskatinti ir lemti didesnį domėjimąsi ekologija. Kompanija „Kidd and Kidd“ nagrinėjo vaikų nuo 12 iki 16 metų savybėmis, kurios galėjo suaktyvinti žinias apie ekologiją ir domėjimąsi ja.
 
Tyrimo rezultatai atskleidė, jog paaugliai ir mažamečiai vaikai su ekologija ir aplinkosaugos problemomis jau gali susipažinti ankstyvame amžiuje.
 
Tokį pažinimą gali lemti tiek ekskursijos, tiek stovyklavimas ar netgi rūpinimasis šeimos augintiniu.
 
Tokiu būdu specifinis domėjimasis ekologija gali kilti iš vaikystės patirties.
 
Kaip vaiką supažindinti su ekologija?
 
Tyrimai rodo, kad ankstyvieji vaikystės metai yra svarbus laikas, norint vaiką supažindinti su ekologija ir aplinkosauga.
 
Žinoma, vaikas ankstyvaisiais metais nesugeba suvokti sudėtingų sąvokų, todėl kalbėjimas apie ekologiją gali būti dviejų kryčių. Pirmiausia ankstyvaisiais vaiko metais galima jam suteikti bendrąjį suvokimą, kas yra ekologija.
 
Tai gali būti daroma keliais būdais. Skaitant įvairias istorijas ar pasakas, kalbant apie kasdienius įvykius ar pateikiant tam tikrus pavyzdžius, pasitelkiant kūrybinius žaidimus.
 
Antras būdas – tai su vaikais užsiimti tam tikromis ekologinėmis praktikomis. Svarbiausia, jog vaikas tam tikrus veiksmus atliktų pats. Su tėvais ar mokykloje jis gali atlikti tam tikras procedūras ar veiksmus, kurie atkreiptų vaikų dėmesį į ekologijos problemas.
 
Ekologinis žaidimas: Kaip teršalai gali patekti į mūsų maistą
 
Vaikams, besimokantiems apie ekologiją, tam tikri bandymai yra puikus būdas padėti jiems suprasti, kaip skirtingi organizmai kontaktuoja vienas su kitu ar su aplinka. Per tokius bandymus vaikai sužino, kaip veikia tam tikri dalykai, kokią įtaka kažkoks pokytis gali padaryti visai ekosistemai ir pan.
 
Šio bandymo tikslas - parodyti, kaip tarša, kuri patenka į mūsų gruntinius vandenis gali užteršti ir maistą, kurį mes valgome.
 
Reikiamos medžiagos:
 
laboratorinė stiklinė su vandeniu, raudonos spalvos maisto dažiklis, salieras.
 
1 žingsnis: Kelis lašus raudono maisto dažiklio įlašinkite į vandenį.
 
2 žingsnis: Įdėkite saliero stiebą į laboratorinę stiklinę.
 
3 žingsnis: Stebėkite, kaip keičiasi saliero stiebas, ir pasidalinkite savo pastebėjimais.
 
4 žingsnis: Dienos pabaigoje ištraukite stiebą iš vandens ir nupjaukite kelis centimetrus stiebo apačios. Apžiūrėkite stiebo skersinį pjūvį.
 
Šis bandymas yra efektyvus, norint vaikams atskleisti, kaip pesticidai, kurie patenka į gruntinius vandenis randa kelią į mūsų maistą.
 
Vaikai turėtų suvokti kelis dalykus:
 
1) kaip augalai sugeria teršalus, patekusius į vandenį,
 
2) kaip teršalai, esantys užterštame vandenyje, gali patekti į žmonių ar gyvūnų organizmus.
 
Tyrimas: ką vaikai žino apie ekologiją?
 
Tyrimai rodo, jog mažus vaikus galima paskatinti domėtis aplinkosauga. Profesorė J. Palmer apklausė 124 keturmečius vaikus.
 
Ji vaikams rodė fotografijas, kuriose atsispindi tam tikros aplinkosaugos problemos.
 
Tai buvo atogrąžų miškų nykimas, nykstančios rūšys, globalinis atšilimas ir įvairios eikvojimo problemos.
 
J. Palmer norėjo sužinoti, kiek vaikai yra susipažinę su šiomis problemomis ar jų žinios buvo paviršutiniškos, ar jie suvokia tam tikro reiškinio priežastis ir pasekmes. J. Palmer sužinojo, kad dauguma vaikų sugebėjo identifikuoti tai, kas buvo pavaizduota fotografijose.
 
Pavyzdžiui, medžius, atliekas, sniegą. Daugelis vaikų sugebėjo apibūdinti tai, kas būna, tuomet jei gamtoje įvyksta tam tikras pokytis.
 
Pavyzdžiui, apytiksliai pusė vaikų sugebėjo apibūdinti, kas gali atsitikti, jei miške iškirsime visus medžius, ir beveik 90 procentų sugebėjo apibūdinti, kas atsitiktų, jei sniegas (pavyzdžiui, Šiaurės ašigalyje) taptų šiltesnis.
 
Pabrėžkite teigiamus dalykus Kalbėdami apie taršą, planetos apsaugą, ekologiją, pateikite viską iš teigiamos perspektyvos, nekalbėkite per daug kritiškai ar neigiamai. Suaugusieji mėgsta kaltinti kitus dėl to, kad kažkas kažko nepadarė pakankamai ar naikino gamtos turtus.
 
Mažiems vaikams svarbu parodyti būdus, kaip pagerinti aplinką, o ne atskleisti jiems kaltės ir abejonių pasaulį. Kadangi maži vaikai negali atskirti tikrovės nuo fantazijos, todėl mes neturime jų gąsdinti siaubo romanais, baisia informacija ar įteigti jausmo, jog mūsų Žemei jau nebegalima padėti.
 
Svarbiausia vaikų gyvenimuose paruošti dirvą jų ilgalaikiam suvokimui apie aplinkosaugą ir ekologiją.
 
Taip pat reiktų nepamiršti, jog vaikus galima mokyti ir per darbus, kuriuos dėl planetos išsaugojimo darome mes patys.
 
 
 
 
 
TAIP PAT SKAITYKITE:

Naudinga

Menas & Kultūra

Menai | Filmai | Užsienyje

Dievas & Visata

Gyvūnai | Gamta | Visata | Žmogus

Sodininkystė

Pavyzdžiai | Patarimai

Maistas

Receptai  | Šalys virtuvėje

Orai Vilniuje

Orai Klaipėdoje

Rekomenduojame